- pilnioti
- ×pil̃nioti, -ioja, -iojo žr. pilniavoti 1: Kulikas (pempė) skraido žemai, vaikų pilnioja Rod. Kožnas savo duonos pil̃nioja Rud. Nuvesk girion, tai pil̃niok arklį Vlk. | refl.: Pil̃niokis, kad neliktai Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.